DeFi – trumpinys iš angliško „decentralized finance“, lietuviškai decentralizuoti finansai. Tai blokų grandinėse veikiančios finansinės paslaugos, kuriomis dažnai galima naudotis be tradicinio banko ar vienos centralizuotos įmonės. Skamba patraukliai, tačiau programa, kuri automatiškai vykdo pavedimus, negali pažadėti, kad rinkoje nebus nuostolių.
Kokias paslaugas apima DeFi?
DeFi ekosistemoje veikia decentralizuotos keityklos (DEX), skolinimo protokolai, likvidumo fondai, išvestinių finansinių priemonių platformos ir įvairūs mokėjimo įrankiai. Vartotojai dažniausiai prisijungia kriptovaliutų pinigine ir patvirtina operacijas tiesiogiai blokų grandinėje. Nors paslauga gali būti pasiekiama visą parą, kiekvienas pervedimas, apsikeitimas ar leidimas sutarčiai valdyti žetonus turi pasekmių.
Kaip išmanioji sutartis pakeičia tarpininką?
Išmanioji sutartis yra viešai pasiekiamas kodas, kuris vykdo iš anksto numatytas taisykles. Pavyzdžiui, decentralizuota keitykla gali apskaičiuoti, kiek vieno žetono gausite už kitą, ir pakeisti likvidumo fondo balansą. Vis dėlto kode gali likti klaidų, o sistemos patikimumas priklauso ne vien nuo blokų grandinės, bet ir nuo kainos duomenų tiekėjų, administravimo raktų bei naudotojo pasirinktų žetonų.
Kas yra likvidumo fondas?
Likvidumo fondas – žetonų rezervas, iš kurio vykdomi apsikeitimai. Žmonės, pateikiantys lėšas į fondą, gali gauti dalį prekybos mokesčių. Tačiau keičiantis žetonų tarpusavio kainoms jų turto vertė gali nukrypti nuo paprasto laikymo rezultato. Tai vadinama „impermanent loss“ arba santykiniu likvidumo teikėjo nuostoliu. Taip pat svarbu, ar fondas pakankamai likvidus ir ar jo sutartis nėra pažeidžiama.
Kodėl DeFi ne visada anoniminis?
Viešos blokų grandinės paprastai leidžia stebėti adresų operacijų istoriją. Adresas nėra tas pats kas vardas, bet veiklą galima susieti su kitais duomenimis arba centralizuotos biržos paskyra. Dėl to DeFi veikla gali būti viešesnė, nei atrodo. Be to, naudotojui gali būti taikomi vietiniai mokesčių bei finansinių paslaugų teisės reikalavimai net tada, kai paslaugos sąsajoje nėra tradicinio registracijos lango.
Kaip naudotis atsargiai?
Prieš jungiant piniginę verta patikrinti tikslų svetainės adresą, sutarties audito informaciją ir patikimų šaltinių atsiliepimus. Suteikite sutartims tik būtinus žetonų leidimus, nespauskite neaiškių „claim“ nuorodų ir niekada neatskleiskite atkūrimo frazės. Pirmąją operaciją atlikite maža suma, o didesnius likučius laikykite saugioje atskiroje piniginėje.
Kuo DeFi skiriasi nuo tradicinės finansų įstaigos?
Tradicinėje įstaigoje lėšų laikymo, atsiskaitymo ir klientų aptarnavimo taisyklės priklauso nuo teisinio režimo bei paslaugos teikėjo. DeFi protokole dalį veiksmų vykdo kodas, bet tai nereiškia, kad nėra valdytojų, administratorių ar komercinių interesų. Jei protokolas sugenda, gali nebūti klientų aptarnavimo, kuris grąžintų prarastas lėšas. Todėl pradedantiesiems būtina suprasti, kas turi teisę atnaujinti sutartį ir kas valdo kritinius raktus.
Dažniausi klausimai
**Ar DeFi visiškai saugus?** Ne: kodas, rinkos kainos ir žmonių klaidos gali sukelti nuostolių. **Ar reikia biržos paskyros?** Kai kurioms DeFi paslaugoms užtenka savarankiškai valdomos piniginės, tačiau žetonų įsigijimui gali prireikti keityklos. **Ar DeFi ir kriptovaliuta yra tas pats?** Ne. Kriptovaliuta – turtas, o DeFi – paslaugų ekosistema.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
Straipsnis skirtas švietimui ir nėra individuali investavimo, teisės ar mokesčių konsultacija. Kriptoturto vertė gali smarkiai svyruoti.
