Blockchain, arba blokų grandinė, yra būdas saugoti tarpusavyje susietus duomenų įrašus taip, kad jų istoriją būtų sudėtinga nepastebimai pakeisti. Ši technologija geriausiai žinoma dėl kriptovaliutų, bet jos taikymo ribos platesnės.
Kaip sudaroma blokų grandinė?
Įrašai grupuojami į blokus. Kiekvienas naujas blokas turi informaciją, leidžiančią jį kriptografiškai susieti su ankstesniu. Jei būtų pakeistas senas įrašas, pasikeistų atitinkami kriptografiniai duomenys, todėl skirtumas būtų aptinkamas. Tačiau pati grandinė dar neužtikrina, kad pradinė įvesta informacija buvo teisinga: sistema patikimai saugo įrašą, o ne automatiškai patikrina visas pasaulio aplinkybes.
Viešos ir privačios grandinės
Viešos blokų grandinės, pavyzdžiui, Bitcoin, leidžia plačiam dalyvių ratui tikrinti įrašus pagal bendras taisykles. Privačiuose sprendimuose leidimus dažniausiai valdo konkrečios organizacijos. Abu variantai gali naudoti panašias duomenų struktūras, tačiau jų patikimumas, našumas ir kontrolės modelis skiriasi. Todėl žodžio blockchain naudojimas savaime nereiškia decentralizacijos.
Kodėl naudojama kriptografija?
Kriptografinės maišos funkcijos padeda aptikti duomenų pakeitimus, o skaitmeniniai parašai leidžia įrodyti teisę atlikti operaciją neatskleidžiant privataus rakto. Šios technologijos veikia kartu su bendro susitarimo mechanizmais, kurie nustato, kokią įrašų istoriją tinklas pripažįsta galiojančia. Be tokių taisyklių būtų sunku išvengti prieštaringų ar dvigubų operacijų.
Kur blockchain gali būti naudingas?
Dažnai aptariami mokėjimai, skaitmeninio turto apskaita, programų sąveika ir informacijos atsekamumas. Tačiau ne kiekvienai duomenų bazei būtina blokų grandinė: jei visi dalyviai pasitiki viena institucija, įprastas registras gali būti pigesnis, greitesnis ir lengviau administruojamas. Prieš pasirenkant technologiją svarbu įvardyti konkrečią problemą, o ne siekti madingos etiketės.
Kokie technologijos trūkumai?
Viešose grandinėse gali būti ribotas operacijų našumas, mokesčiai, duomenų privatumo iššūkiai ir sudėtingas valdymas. Negrįžtami įrašai gali apsunkinti klaidų taisymą. Be to, kenkėjiškas išmanusis kontraktas ar pavogtas privatusis raktas gali sukelti nuostolių net jei pati grandinė veikia pagal taisykles. Patikimas sprendimas reikalauja ne vien geros grandinės architektūros.
Kodėl hash nėra slaptažodžio šifravimas?
Hash funkcija iš duomenų sukuria fiksuoto ilgio rezultatą, o šifravimas įprastai skirtas informacijai užkoduoti taip, kad turint raktą būtų galima ją atkurti. Blokų grandinėje hash reikšmės padeda aptikti pakeitimus ir susieti įrašus. Tačiau jų nereikėtų painioti su piniginės slaptažodžiu ar asmens tapatybės garantija. Tai skirtingas problemas sprendžiantys kriptografijos įrankiai.
Blokų grandinė ir įprasta duomenų bazė
Jei keli nepriklausomi dalyviai nepasitiki vienu administratoriumi, blokų grandinės modelis gali būti prasmingas. Jei duomenis tvarko viena institucija, tradicinė duomenų bazė dažnai suteikia geresnį našumą ir lengvesnį taisymą. Šis pasirinkimas yra projektavimo sprendimas, o ne vien inovatyvumo įrodymas. Prieš pradedant projektą naudinga paklausti, kam reikalinga decentralizacija ir kokią kainą už ją mokės vartotojas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar blockchain yra tas pats kas Bitcoin?
Ne. Bitcoin naudoja blokų grandinę, tačiau blockchain yra platesnė technologinė sąvoka.
Ar įrašai grandinėje visada tikri?
Ne. Galima patikrinti įrašo vientisumą, bet ne kiekvieno įrašyto fakto tikrumą.
Taip pat skaitykite
- Kas yra Ethereum (ETH) ir kuo jis skiriasi nuo Bitcoin?
- Kas yra USDT (Tether) ir kaip ši kriptovaliuta veikia?
